Nelikus dvi kaimynines šalis skyrusios sienos, gerokai iš­augo žmonių domėjimasis galimybėmis poilsiauti ar įdomiai, aktyviai, originaliai paįvairinti savo laisvalaikį gretimoje šalyje. Tūkstančiai lietuvių šią žiemą vyko slidinėti į naująjį poilsio ir sporto centrą Šelmente (Lenkija), vasarą daug kas mėgsta poilsį prie Vygrių ežero Lenkijoje, o lenkai mielai naudojasi mūsų gydomųjų kurortų paslaugomis. Kuo dar galėtų abi šalys sudominti poilsiautojus, kaip sėkmingiau reikėtų vystyti kaimo turizmą, buvo tariamasi Stary Folwark (Lenkija) surengtoje tarptautinėje konferencijoje, kurios pagrindiniai organizato­riai - Suvalkų kaimo turizmo rūmai bei Nemuno euroregiono Marijampolės biuras. Nelikus dvi kaimynines šalis skyrusios sienos, gerokai iš­augo žmonių domėjimasis galimybėmis poilsiauti ar įdomiai, aktyviai, originaliai paįvairinti savo laisvalaikį gretimoje šalyje. Tūkstančiai lietuvių šią žiemą vyko slidinėti į naująjį poilsio ir sporto centrą Šelmente (Lenkija), vasarą daug kas mėgsta poilsį prie Vygrių ežero Lenkijoje, o lenkai mielai naudojasi mūsų gydomųjų kurortų paslaugomis. Kuo dar galėtų abi šalys sudominti poilsiautojus, kaip sėkmingiau reikėtų vystyti kaimo turizmą, buvo tariamasi Stary Folwark (Lenkija) surengtoje tarptautinėje konferencijoje, kurios pagrindiniai organizato­riai - Suvalkų kaimo turizmo rūmai bei Nemuno euroregiono Marijampolės biuras. Agroturizmas Lenkijoje egzistuoja daugiau kaip 100 metų Pasak Lenkijos sporto ir turiz­mo ministerijos atstovės Elžbietos Virvič (Elzbieta Wyrwicz), Lenkija turi šimtametes agroturizmo tra­dicijas. „Pas mus nebuvo kolūkių, mes patys visada buvome savo žemės savininkai. Kažkada poilsį kaime mes meiliai vadindavome „atostogomis po kriaušele". Praėju­siame dešimtmetyje atsirado sąvoka „agroturizmas" ir mes dabar visi puikiai žinome, kas tai yra. Esame suinteresuoti, kad agroturizmas ne tik populiarėtų, bet ir šios srities paslaugos tobulėtų, plėstųsi jų įvai­rovė. Džiaugiamės, kad vis daugiau sulaukiame poilsiautojų iš Lietuvos, o mūsų šalies žmonėms jūs taip pat turite ką pasiūlyti, tačiau kol kas pasigendame informacijos apie jūsų šalies lankytinus objektus, kaimo turizmo sodybas, laisvalaikio pra­mogas ", - konferencijos atidarymo metu teigė E. Virvič. Suvalkų kaimo turizmo rūmų vadovė Renata Zakševska (Renata Zakrzewska), pristatydama šios organizacijos veiklą, prisiminė, jog įsikūrus 1991 m. jiems teko dirbti labai primityviomis ir nelengvomis sąlygomis. „Pradžioje tebuvome tik tarpininkais tarp užsakovo, ieškančio ramaus poilsio kaime ir sodybų šeimininkų. Teturėjome vieną suklerusį telefono aparatą ir tai buvo pagrindinė mūsų darbo bei susisiekimo priemonė. Palaipsniui veiklos galimybės gerėjo: atsirado internetas, pradėjome vykdyti įvai­rius mokymus agroturizmo sodybų savininkams, atsirado tarptautiniai ryšiai ir kontaktai, pradėjome rengti bendrus projektus, kuriems galėjome gauti paramą iš ES fondų. Pagal projektus sutvarkėme paplūdimius, nemažai kelių, šiuo metu vykdomi Augustavo kanalo valymo darbai ne tik Lenkijos, bet ir Baltarusijos teritorijoje. Esame suinteresuoti, kad agroturizmas būtų efektyviai veikian­ti verslo šaka kaime kaip viena iš alternatyvų žemdirbystei. Siekdami gerinti paslaugų kokybę, pirmiausia ketiname išsiaiškinti, kiek Suvalkų, Augustavo bei Seinų regionuose vei­kia agroturizmo sodybų, mat iki šiol tikslių duomenų neturime. Sodybų čia yra keli šimtai, o mums žinomos - tik maždaug pusė. Manome, kad agroturizmu užsiimantys asmenys patys turėtų būti suinteresuoti, kad informacija apie jų sodybą pasklistų kuo plačiau. Turime tikslą popu­liarinti agroturizmą ne tik savoje šalyje, bet jo teikiamomis paslau­gomis sudominti ir užsienio turistus. Todėl ketiname netolimoje ateityje Lietuvos ir Lenkijos pusėje išleisti agroturizmo katalogą 3 kalbomis, 6000 egz. Tiražu. Be to, ketiname agroturizmą populiarinti ir internetiniame puslapyje. Labai svarbu, kad informacija pasiektų kuo platesnę auditoriją", - tikino Suvalkų kaimo turizmo rūmų vadovė. Kaip vieną iš problemų Len­kijoje agroturizmo propaguotojai įvardijo tai, kad iki šiol nepavyksta su atitinkamomis šios šalies insti­tucijomis susitarti dėl kelio ženklo kaip nuorodos į netoliese esančią kaimo turizmo sodybą. O štai Lie­tuvoje daug kur prie kelių galima pamatyti ženklą su jame vaizduoja­mu namuku ir visiems aišku, jog tai informacija apie netoliese esančią kaimo turizmo sodybą. Artimiausiu metu tokių ženklų Lietuvoje atsiras dar daugiau, mat Nemuno euroregionas vykdo projektą, kurio metu daug kur bus naujai pastatyti tokie ženklai. Vilkaviškio informacijos ir verslo centro vadovei Daivai Ryklienei bei Alytaus informacijos ir verslo centro atstovei Neringai Andrijauskaitei pristačius Lietuvos kaimo turizmo sodybas, klausytojai iš Lenkijos apipylė klausimais apie galimybę jose apsilankyti, kainas, užsakymo sąlygas. Tapo aišku, kad tokios informacijos trūksta, ji yra reikalinga ir būtų abiem pusėms naudinga. Konferencijos metu gana išsamiai buvo apžvelgtos abiejų šalių agroturizmo problemos ir aktualijos, numatytos naujų bendra­darbiavimo ryšių gairės. Agroturizmas Lietuvoje neišgyventų be... balių Konferencijos dalyviai iš Lie­tuvos atviravo, kad jei ne vestuvės, gimtadieniai ar darbo kolektyvų šventės, jų kaimo turizmo sodybos neegzistuotų, mat neturėtų pajamų. Taigi dauguma sodybų orientuotos būtent į tai, kad jose būtų galima šventes švęsti. Poilsiavimą kai­miškoje aplinkoje gali pasiūlyti nedaugelis. Rūta Milušauskaitė, savo pranešime kalbėdama apie kaimo turizmo sodybą šiandien ir jos ateities perspektyvas, pabrėžė, kad svarbu ne vien graži aplinka, kraš­tovaizdis, pastatai, bet ir originali idėja, kuri suteikia sodybai išskirti­numą. Antai Burbiškių dvaras visus vilioja pavasarį pražystančiomis tulpėmis, kažkoks įdomus amatas ar išradingai pasitelktas vietovės pavadinimas, anot lektorės, taip pat gali tapti traukos priežastimi. „Kuo daugiau sodyba funkciona­lesnė, galinti pasiūlyti lankytojui įvairesnių paslaugų bei pramogų, tuo labiau tikėtina, jog ji bus labiau lankoma. Sezoniškumas - tai viena iš aktualiausių agroturizmo proble­mų, mat švenčių ar poilsio grafikai dažniausiai užsipildo tik šiltuoju periodu, trunkančiu vos kelis mėne­sius. Tačiau jei sodybų šeimininkai parodytų daugiau išradingumo, kūrybiškumo, rengtų su atitinkamu sezonu susijusias pramogas, jų so­dybose ir tuomet netruktų lankytojų. Dažniausiai nueinama paprasčiau­siu keliu - tiesiog išnuomojamos patalpos, pirtelė, o pats sodybos šeimininkas visiškai nusišalina. Agroturizmu to tikrai nepavadinsi... Kiekvienas kaimo turizmo sodybos savininkas turėtų pagalvoti apie savo vykdomą veiklą, kuo galėtų ją patobulinti, kad tai nebūtų vien tik baliams nuomojami pastatai", - teigė R.Milušauskaitė. Tačiau pasigilinus, kas yra agroturizmo sodybų šeimi­ninkai, dažniausiai paaiškėja, jog tai yra ne vietos gyventojai, bet iš miestų atvykę verslininkai. Ši veikla jiems tėra papildomas pajamų šaltinis. Nemuno euroregiono Mari­jampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius, konferencijoje pri­statęs šios organizacijos veiklą, kurios vienas iš tikslų - populiarinti kaimyninių šalių bendradarbiavimą bei turizmą, akcentavo, jog per dvylika organizacijos gyvavimo metų nuveikta išties nemažai. Buvo nutiesti 22 keliai, vykdyta nemažai mokymų, dideliu tiražu 5 kalbomis išleista informacinių leidinių, prista­tančių kaimynines šalis: juk svarbu, kad vieni apie kitus turėtume kuo daugiau informacijos. Autorės nuotr.: 1. Suvalkų krašte vienas iš įdomesnių objektų - Jotvingių-prūsų gyvenvietė, kurią sukūrė čia gyvenantis Petras Lukoševičius.