
Nelikus dvi kaimynines šalis skyrusios sienos, gerokai išaugo žmonių domėjimasis galimybėmis poilsiauti ar įdomiai, aktyviai, originaliai paįvairinti savo laisvalaikį gretimoje šalyje. Tūkstančiai lietuvių šią žiemą vyko slidinėti į naująjį poilsio ir sporto centrą Šelmente (Lenkija), vasarą daug kas mėgsta poilsį prie Vygrių ežero Lenkijoje, o lenkai mielai naudojasi mūsų gydomųjų kurortų paslaugomis. Kuo dar galėtų abi šalys sudominti poilsiautojus, kaip sėkmingiau reikėtų vystyti kaimo turizmą, buvo tariamasi Stary Folwark (Lenkija) surengtoje tarptautinėje konferencijoje, kurios pagrindiniai organizatoriai - Suvalkų kaimo turizmo rūmai bei Nemuno euroregiono Marijampolės biuras.
Nelikus dvi kaimynines šalis skyrusios sienos, gerokai išaugo žmonių domėjimasis galimybėmis poilsiauti ar įdomiai, aktyviai, originaliai paįvairinti savo laisvalaikį gretimoje šalyje. Tūkstančiai lietuvių šią žiemą vyko slidinėti į naująjį poilsio ir sporto centrą Šelmente (Lenkija), vasarą daug kas mėgsta poilsį prie Vygrių ežero Lenkijoje, o lenkai mielai naudojasi mūsų gydomųjų kurortų paslaugomis. Kuo dar galėtų abi šalys sudominti poilsiautojus, kaip sėkmingiau reikėtų vystyti kaimo turizmą, buvo tariamasi Stary Folwark (Lenkija) surengtoje tarptautinėje konferencijoje, kurios pagrindiniai organizatoriai - Suvalkų kaimo turizmo rūmai bei Nemuno euroregiono Marijampolės biuras.
Agroturizmas Lenkijoje egzistuoja daugiau kaip 100 metų
Pasak Lenkijos sporto ir turizmo ministerijos atstovės Elžbietos Virvič (Elzbieta Wyrwicz), Lenkija turi šimtametes agroturizmo tradicijas. „Pas mus nebuvo kolūkių, mes patys visada buvome savo žemės savininkai. Kažkada poilsį kaime mes meiliai vadindavome „atostogomis po kriaušele". Praėjusiame dešimtmetyje atsirado sąvoka „agroturizmas" ir mes dabar visi puikiai žinome, kas tai yra. Esame suinteresuoti, kad agroturizmas ne tik populiarėtų, bet ir šios srities paslaugos tobulėtų, plėstųsi jų įvairovė. Džiaugiamės, kad vis daugiau sulaukiame poilsiautojų iš Lietuvos, o mūsų šalies žmonėms jūs taip pat turite ką pasiūlyti, tačiau kol kas pasigendame informacijos apie jūsų šalies lankytinus objektus, kaimo turizmo sodybas, laisvalaikio pramogas ", - konferencijos atidarymo metu teigė E. Virvič.
Suvalkų kaimo turizmo rūmų vadovė Renata Zakševska (Renata Zakrzewska), pristatydama šios organizacijos veiklą, prisiminė, jog įsikūrus 1991 m. jiems teko dirbti labai primityviomis ir nelengvomis sąlygomis. „Pradžioje tebuvome tik tarpininkais tarp užsakovo, ieškančio ramaus poilsio kaime ir sodybų šeimininkų. Teturėjome vieną suklerusį telefono aparatą ir tai buvo pagrindinė mūsų darbo bei susisiekimo priemonė. Palaipsniui veiklos galimybės gerėjo: atsirado internetas, pradėjome vykdyti įvairius mokymus agroturizmo sodybų savininkams, atsirado tarptautiniai ryšiai ir kontaktai, pradėjome rengti bendrus projektus, kuriems galėjome gauti paramą iš ES fondų. Pagal projektus sutvarkėme paplūdimius, nemažai kelių, šiuo metu vykdomi Augustavo kanalo valymo darbai ne tik Lenkijos, bet ir Baltarusijos teritorijoje. Esame suinteresuoti, kad agroturizmas būtų efektyviai veikianti verslo šaka kaime kaip viena iš alternatyvų žemdirbystei. Siekdami gerinti paslaugų kokybę, pirmiausia ketiname išsiaiškinti, kiek Suvalkų, Augustavo bei Seinų regionuose veikia agroturizmo sodybų, mat iki šiol tikslių duomenų neturime. Sodybų čia yra keli šimtai, o mums žinomos - tik maždaug pusė. Manome, kad agroturizmu užsiimantys asmenys patys turėtų būti suinteresuoti, kad informacija apie jų sodybą pasklistų kuo plačiau. Turime tikslą populiarinti agroturizmą ne tik savoje šalyje, bet jo teikiamomis paslaugomis sudominti ir užsienio turistus. Todėl ketiname netolimoje ateityje Lietuvos ir Lenkijos pusėje išleisti agroturizmo katalogą 3 kalbomis, 6000 egz. Tiražu.
Be to, ketiname agroturizmą populiarinti ir internetiniame puslapyje. Labai svarbu, kad informacija pasiektų kuo platesnę auditoriją", - tikino Suvalkų kaimo turizmo rūmų vadovė.
Kaip vieną iš problemų Lenkijoje agroturizmo propaguotojai įvardijo tai, kad iki šiol nepavyksta su atitinkamomis šios šalies institucijomis susitarti dėl kelio ženklo kaip nuorodos į netoliese esančią kaimo turizmo sodybą. O štai Lietuvoje daug kur prie kelių galima pamatyti ženklą su jame vaizduojamu namuku ir visiems aišku, jog tai informacija apie netoliese esančią kaimo turizmo sodybą. Artimiausiu metu tokių ženklų Lietuvoje atsiras dar daugiau, mat Nemuno euroregionas vykdo projektą, kurio metu daug kur bus naujai pastatyti tokie ženklai.
Vilkaviškio informacijos ir verslo centro vadovei Daivai Ryklienei bei Alytaus informacijos ir verslo centro atstovei Neringai Andrijauskaitei pristačius Lietuvos kaimo turizmo sodybas, klausytojai iš Lenkijos apipylė klausimais apie galimybę jose apsilankyti, kainas, užsakymo sąlygas. Tapo aišku, kad tokios informacijos trūksta, ji yra reikalinga ir būtų abiem pusėms naudinga. Konferencijos metu gana išsamiai buvo apžvelgtos abiejų šalių agroturizmo problemos ir aktualijos, numatytos naujų bendradarbiavimo ryšių gairės.
Agroturizmas Lietuvoje neišgyventų be... balių
Konferencijos dalyviai iš Lietuvos atviravo, kad jei ne vestuvės, gimtadieniai ar darbo kolektyvų šventės, jų kaimo turizmo sodybos neegzistuotų, mat neturėtų pajamų. Taigi dauguma sodybų orientuotos būtent į tai, kad jose būtų galima šventes švęsti. Poilsiavimą kaimiškoje aplinkoje gali pasiūlyti nedaugelis. Rūta Milušauskaitė, savo pranešime kalbėdama apie kaimo turizmo sodybą šiandien ir jos ateities perspektyvas, pabrėžė, kad svarbu ne vien graži aplinka, kraštovaizdis, pastatai, bet ir originali idėja, kuri suteikia sodybai išskirtinumą. Antai Burbiškių dvaras visus vilioja pavasarį pražystančiomis tulpėmis, kažkoks įdomus amatas ar išradingai pasitelktas vietovės pavadinimas, anot lektorės, taip pat gali tapti traukos priežastimi. „Kuo daugiau sodyba funkcionalesnė, galinti pasiūlyti lankytojui įvairesnių paslaugų bei pramogų, tuo labiau tikėtina, jog ji bus labiau lankoma. Sezoniškumas - tai viena iš aktualiausių agroturizmo problemų, mat švenčių ar poilsio grafikai dažniausiai užsipildo tik šiltuoju periodu, trunkančiu vos kelis mėnesius. Tačiau jei sodybų šeimininkai parodytų daugiau išradingumo, kūrybiškumo, rengtų su atitinkamu sezonu susijusias pramogas, jų sodybose ir tuomet netruktų lankytojų. Dažniausiai nueinama paprasčiausiu keliu - tiesiog išnuomojamos patalpos, pirtelė, o pats sodybos šeimininkas visiškai nusišalina.
Agroturizmu to tikrai nepavadinsi... Kiekvienas kaimo turizmo sodybos savininkas turėtų pagalvoti apie savo vykdomą veiklą, kuo galėtų ją patobulinti, kad tai nebūtų vien tik baliams nuomojami pastatai", - teigė R.Milušauskaitė. Tačiau pasigilinus, kas yra agroturizmo sodybų šeimininkai, dažniausiai paaiškėja, jog tai yra ne vietos gyventojai, bet iš miestų atvykę verslininkai. Ši veikla jiems tėra papildomas pajamų šaltinis.
Nemuno euroregiono Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius, konferencijoje pristatęs šios organizacijos veiklą, kurios vienas iš tikslų - populiarinti kaimyninių šalių bendradarbiavimą bei turizmą, akcentavo, jog per dvylika organizacijos gyvavimo metų nuveikta išties nemažai. Buvo nutiesti 22 keliai, vykdyta nemažai mokymų, dideliu tiražu 5 kalbomis išleista informacinių leidinių, pristatančių kaimynines šalis: juk svarbu, kad vieni apie kitus turėtume kuo daugiau informacijos.
Autorės nuotr.:
1. Suvalkų krašte vienas iš įdomesnių objektų - Jotvingių-prūsų gyvenvietė, kurią sukūrė čia gyvenantis Petras Lukoševičius.