Sveikos mitybos piramidė – sveika norma ar sveikas konservatyvumas?

Paskelbta: 2015-07-24 22:42
Sveikos mitybos piramidė – sveika norma ar sveikas konservatyvumas?

Apie tai, kaip visuomenė priima sveikos mitybos piramidę ir kaip ją vertina specialistai, savo vertinima pateikia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.

 

 

 

Dėmesys mitybai – nuo seno

„Tai, apie ką mes šiandien kalbame, tikrai nėra nauja. Apie maistą jau prieš 1,5-2 tūkstančius  metų kalbėjo senovės gydytojai ir filosofai. Būtent jie pradėjo pirmieji nagrinėti mitybos ir sveikatos sąryšį. Turbūt daugelis žino Hipokratą (460-377 m. pr. m. e.), kurio medicininiais principais žmonija gyveno iki pat XVII amžiaus. Jis pažymėjo, kad „jei yra bet koks mitybos ir fizinių pratimų nepakankamumas, organizmas suserga.“ Apie mitybos nuosaikumą savo mintis išreiškė ir kitas senovės graikų filosofas Sokratas (469-399 m. pr. m. e.), kurio posakis dažnai minimas ir šiomis dienomis – „Valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume“. Apie tai buvo kalbama gilioje senovėje, kalbama šiandien ir bus kalbama ateityje. Suvokta, kad mityba yra svarbus veiksnys, kuris gali daryti įtaką žmogaus organizmo būklei, jo augimui ir sveikatai. Tad šis klausimas yra aktualus kiekvienam iš mūsų“, - pradėjo profesorius.

Žmogaus sveikatai įtaką darantys veiksniai

Pasak prof. R. Stuko, jei valgome labai sveiką maistą arba jei valgome nesveikai, tai mūsų organizmas, ko gero, artimiausiu metu nepajus didelių pokyčių. „Visi Europos teisės aktai, kuriais mes vadovaujamės, kalba apie mitybos visavertiškumą, maisto produktų biologinę vertę, apie mitybos sveikumą. Kaip valgyti, paliekama pačio žmogaus pasirinkimui, specialistai gali tik patarti. Todėl sveikos mitybos piramidė ir yra vienas iš svarbiausių patarimų, kaip reikėtų rinktis maistą“, - sakė mitybos specialistas.

Veiksnių, darančių įtaką sveikatai, yra daugybė. Mityba – sveikatos pagrindas. Žmogaus sveikatai įtakos turi ir jo individualūs gyvensenos veiksniai. Yra ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, socialinės visuomenės struktūros, bendroji socialinė-ekonominė, kultūrinė ir aplinkos situacija, individualūs gyvensenos veiksniai. Apie 50 proc. sveikatą lemiančių individualių veiksnių galima įsisavinti, t.y., sukurti juos palankius savo sveikatai. „Kaip bebūtų gaila, sveikos piramidės schema yra ne taip stipriai įsisavinta arba žmogus dar yra per silpnas suprasti, jog sveikata yra tokia vertybė, kurią reikia saugoti“, - sakė profesorius.

Nors pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio buvo skiriama gyventojų mitybos ir gyvensenos mokymui, tačiau šiandien didelė dalis gyventojų maistą renkasi visiškai negalvodami apie sveikatą, nors žino, kad reikia valgyti daug daržovių ir vaisių. Sąmoningumas ar, kitaip sakant, sveikatos raštingumas tikrai nėra teisingas. Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje sveikatos gerinimo tikslu maistą renkasi mažiau nei 19 proc. gyventojų. Virš 30 proc. žmonių renkasi pigesnį maistą, jiems maisto kaina yra svarbiausias veiksnys renkantis maisto produktus.

Pasak prof. R. Stuko, kad žmogus būtų sveikas su maistu organizmui būtina gauti apie 40 įvairių medžiagų. Nėra nei vieno maisto produkto, kuris turėtų visas reikalingas maistines medžiagas. Tai reiškia, kad reikia valgyti kuo įvairesnį maistą.

 

Sveikos mitybos piramidės modelis

1998 m. buvo sukurta lietuviškoji piramidė, ji rėmėsi amerikietiškąja piramide. Lietuviškąją mitybos piramidę sukūrė respublikinis mitybos centras. 2011 m. sveikos mitybos piramidė buvo pakoreguota. „Šios piramidės modelis parodo, kokią dalį maisto racione turi sudaryti viena ar kita maisto produktų grupė, atkreipiant dėmesį į vandens svarbą žmogaus organizmui bei fizinio aktyvumo svarbą“, - sakė profesorius. Pasak jo, mitybos piramidė turėtų kabėti bendrojo lavinimo mokyklų valgyklose ir taip skiepyti mokiniams sveikatingumą.

Internete galima rasti įvairių modelių piramidžių. Kiekviena valstybė pagal savo gyventojų mitybos problemas, esamas sveikatos problemas sprendžia, kokia turėtų būti piramidė, kad ji būtų naudingiausia žmogui.

 

Lietuvos gyventojų mityba

„Mūsų mitybos pagrindą turėtų sudaryti grūdiniai produktai ir įvairios košės, makaronai, vaisiai, daržovės ir uogos. Tai reiškia, kad šie produktai tiekia angliavandenius, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Tokių produktų kiekis žmogui praktiškai yra neribojamas, tačiau bulvės, kurios taip stipriai paplitusios Lietuvoje, nepriskiriamos daržovių tipui. Kadangi bulvės dažnai yra kepamos ir prisigeria riebalų, todėl bulves geriau virti, o ne kepti. Piramidės trūkumas, mano manymu, yra toks, kad joje parodytas produktas, tačiau visai nekalbama apie jo gamybos būdą“, - akcentavo profesorius R. Stukas.

Pasak lektoriaus, Sveikatos ministerijos internetinėje svetainėje www.sam.lt yra ne tik skelbiama sveikos mitybos piramidė, bet ir pateikiamos sveikos mitybos rekomendacijos.

„Pirmiausiai rekomenduojama kelis kartus per dieną valgyti įvairių, šviežių daržovių ir vaisių, nors 400 g per dieną. Tuo tarpu Lietuvos gyventojai šviežių daržovių ir vaisių suvartoja vidutiniškai 312 g per dieną. Tai nesiekia net minimalaus kiekio. Skaidulinių medžiagų rekomenduojama suvalgyti 20-30 g per dieną, suvartojama nepakankamai – vos 14-19 g per dieną. Statistinis lietuvis daržovių, vaisių, grūdinių produktų vartoja per mažai. Dėl to gali sutrikti mikroflora, žarnyno veikla, taip pat gali sutrikti imuninė sistema“, - kalbėjo profesorius.

Mitybos specialistai rekomenduoja, kad žuvies ir jūros gėrybių racione būtų apie 75 proc. nuo viso maisto raciono, tačiau žmonės vartoja viso labo apie 15 proc. reikiamo kiekio. „Nevartodami žuvies mes gauname labai mažai baltymų. Per mažas žuvų vartojimas lemia polinesočiųjų riebalų rūgščių stygių Lietuvos gyventojų maisto racione. Todėl mes turėtume valgyti labai nemažai jūros žuvų arba žuvų taukų. Vadinasi, galime organizmą papildyti maisto papildais. Nereikia pamiršti, kad mes polinesočiųjų riebalų rūgščių negausime su maistu tiek, kiek reikia“, - akcentavo prof. R. Stukas.  

Greičiausiai dėl šių priežasčių yra nustatyti organizmo aprūpinimo vitaminais ir mineralais medžiagomis netolygumai tarp Lietuvos gyventojų.

 

Atskiri maisto produktai

Prakalbus apie atskirus maisto produktus, profesorius atkreipė dėmesį į keletą minimų mitybos piramidėje: „Sūris yra pats geriausias kalcio šaltinis, jis reikalingas kaulams stiprinti. O osteoporozė yra įvardijama kaip XXI a. epidemija. Nereikia pamiršti, kad kalcio taip pat labai daug turi aguonos. Paukštieną reikia valgyti be odos, nes ten  labai daug cholesterolio“, - patarė mitybos specialistas.

Pasak lektoriaus, naujovė piramidėje tai, kad aliejaus leistina naudoti daugiau, tačiau tik alyvuogių aliejaus. „Rapsų aliejus yra sveikas, tačiau nereikėtų jo pilti tiesiai ant daržovių, nes jis didina aterosklerozės riziką. Tuo tarpu sėlenų aliejų reikėtų stengtis pirkti kuo mažesnėmis talpomis, nes jis sąveikaudamas su deguonimi turi trumpą galiojimo laiką, todėl gali apkarsti. Kiaulienos riebalai savo sudėtyje turi labai nemažai polinesočiųjų riebalų rūgščių, jei lygintume su kitais gyvūniniais riebalais, bet jei lyginsime su augaliniais, tai jie nėra labai sveiki. Sviestas yra leistinas, bet labai mažais kiekiais. Visi aliejai nėra blogi, tiesiog jų reikia naudoti su saiku“, - sakė profesorius.

 

Negeros tendencijos

Pristatydamas lietuvių mitybos įpročius profesorius atkreipė dėmesį į negeras tendencijas. Viena iš jų – daugėja ansvorį turinčių asmenų skaičius. Lietuvoje vyresniame amžiuje ansvorio turi apie 28 proc. moterų ir apie 14 proc. vyrų. Žmogaus svoris skaičiuojamas pagal kūno masės indeksą (KMI).

„Galime prisiminti rašytoją Vidūną, kuris savo knygoje „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ rašė: „Žmonės gali būti sveiki ir drūti būti valgydami maždaug trečią dalį to, ką daugis dabar pripratęs valgyti“. Jau tada buvo patariama mažinti porcijas. Šis patarimas galioja ir šiais laikais. Anksčiau kavinių porcijos nebuvo didelės ir mes pasisotindavome, dabar lėkštės vis didėja ir kas kartą mes persivalgome“, - sakė R. Stukas.

Taip pat jis pabrėžė, kad egzistuoja jaunoji visuomenės dalis, jos netinkama mityba gimdo problemas, kurios išryškės po daugelio metų. „Osteoporozė jau įvardijama kaip XXI a. problema. Ir spėjama, kad ateityje bus dar blogiau. Kodėl?  Tam, kad skeletas sukauptų kaulinę masę reikia kaulams krūvio. Jei mergina iki 25 m. amžiaus sveria apie 50 kg, tai yra rizika, kad jos kaulai nesukaupę kaulinės masės ir vėlesniame amžiuje bus osteporozė. Kad taip neįvyktų jaunoms merginoms ir vaikinams nereikėtų kūdintis, kad jų ateitis būtų be osteporozės. O žinant, jog žmogaus gyvenimo trukmė ilgėja, reikia rūpintis sveiku organizmu ne tik dėl šiandienos, bet ir dėl savo ateities – gyvensime ilgai, būtų gerai, kad ir kokybiškai“, - kalbėjo profesorius.

Net tada jei žmogus renkasi maistą tik pagal Sveikos mitybos piramidės rekomendacijas, mitybos nevisavertiškumą gali lemti:

  • sumažėjusi maisto biologinė vertė dėl gamybos technologinio proceso;
  • sintetinių maisto priedų naudojimas maisto pramonėje;
  • padidėjęs sveiko organizmo poreikis dėl gyvenimo būdo;
  • padidėjęs poreikis dėl tam tikrų ligų;
  • padidėjęs poreikis dėl susilpnėjusių organizmo fiziologinių funkcijų.

„Šiuolaikinės technologijos sumažina maisto biologinę vertę. Įvairūs konservantai, į maistą dedami priedai prailgina tinkamumo vartoti laiką. Produktas lieka saugus, bet jis dirbtinai pasendintas. O pats sveikiausias maistas yra šviežias maistas“, - kalbėjo prof. R. Stukas.

 

Informacijos stygius

Pasak mitybos specialisto, šiuo metu žmogui sudėtinga gauti teisingos informacijos iš dietologų ar mitybos specialistų, nes poliklinikose tokios paslaugos nėra teikiamos/

„Šia problema turėtų užsiimti visuomenės sveikatos biurai, bet, manau, retas kuris pasakytų, kas tai yra. Nežiūrint to, kad tokie biurai jau yra sukurti, jiems yra skirtas didžiulis finansavimas, spaudoje apie tai galime paskaityti, bet žmonės apie tai nežino. Vadinasi kažkas su jais yra ne taip“, - svarstė profesorius.

Apibendrinant lietuvių mitybos situaciją, jis atkreipė dėmesį tokias tendencijas:

  • Mūsų gyvenimo būdas šiandien nėra teisingas.
  • Mes per daug vartojame gyvulinės kilmės riebalų.
  • Akivaizdžiai per mažas fizinis aktyvumas, kuris nedegina riebalų.
  • Žmogų veikia nuolatinis stresas ir įtampa, kurių metu susidaro laisvieji radikalai, vyksta riebalų oksidacija.
  • Riebalai kaupiasi kraujagyslėse.
  • Dėl to didėja sergamumas įvairiomis ligomis.
  • Dėl per mažo vaisių ir daržovių vartojimo daugeliui trūksta kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų.

 

SŽA info.


KITOS NAUJIENOS

Vaikas ir smulkioji motorika. Kaip lavinti

Vaikas ir smulkioji motorika. Kaip lavinti

Smulkioji motorika - pirštukų ir riešo judesiai, susijusi ne tik su rašymu, bet ir mąstymu, kalbos centru. Kaip atpažįstame metinuką, kuriam skirta daug dėmesio? Jis ž...

Fitneso nauda sveikatai

Fitneso nauda sveikatai

Kas būtų, jei kas nors pasakytų, jog lieknesnis kūnas, geresnė sveikata ir gyvenimo trukmė iš dalies yra mūsų pačių rankose? Skamba per gerai, kad būtų tiesa? Tyrimų duomenimis, sp...

NĖŠČIUJŲ MASAŽAS IR JO PRIVALUMAI

NĖŠČIUJŲ MASAŽAS IR JO PRIVALUMAI

Nėštumas – tai nuostabus ir sveikatai labai svarbus laikotarpis kiekvienai moteriai. Šiuo laikotarpiu atsiranda ar paaštrėja jau nuo anksčiau esamos sveikatos problemos: ...

Daugiau SVEIKATINIMO ALĖJA naujienų >